Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Lietuvoje: ką svarbu žinoti?

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra vienas svarbiausių mokesčių Lietuvoje, paliečiantis praktiškai kiekvieną verslą ir vartotoją. Šis mokestis taikomas prekių ir paslaugų teikimui, o jo surinkimas ir administravimas yra reglamentuojamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu. Šiame straipsnyje panagrinėsime esminius šio įstatymo aspektus, jo taikymo ypatumus ir svarbiausią informaciją, kurią turėtų žinoti kiekvienas mokesčių mokėtojas.

Kas yra PVM mokėtojas?

PVM mokėtoju tampama, kai asmens (tiek juridinio, tiek fizinio) ekonominės veiklos pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija nustatytą ribą – 45 000 eurų. Tačiau registruotis PVM mokėtoju galima ir savanoriškai, net ir nepasiekus šios ribos. Tai gali būti naudinga, pavyzdžiui, jei įmonė daugiausia perka prekes ir paslaugas su PVM, o parduoda be PVM (pvz., eksportuoja), nes tokiu atveju galima susigrąžinti sumokėtą PVM.

Svarbu paminėti, kad ne visa ekonominė veikla yra apmokestinama PVM. Įstatyme numatytos išimtys, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, socialinės, švietimo, kultūros paslaugos, finansinės ir draudimo paslaugos. Taip pat yra specifinių prekių ir paslaugų, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas arba jos visai neapmokestinamos.

PVM tarifai Lietuvoje

Lietuvoje taikomi keli PVM tarifai:

• Standartinis PVM tarifas – 21%. Jis taikomas daugumai prekių ir paslaugų.
• Lengvatinis 9% PVM tarifas. Jis taikomas, pavyzdžiui, keleivių vežimui reguliariais reisais, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms, malkoms ir medienos gaminiams, skirtiems kūrenimui, lengvatinei techninei pagalbai neįgaliesiems ir jos remontui.
• Lengvatinis 5% PVM tarifas. Jis taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (kai išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto), neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams (išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio leidinius bei spaudinius, kuriuose reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso spaudinio ploto).
• 0% PVM tarifas. Jis taikomas, pavyzdžiui, prekių tiekimui į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes nares, eksportui į trečiąsias šalis, tarptautiniam keleivių vežimui.

PVM deklaravimas ir sumokėjimas

PVM mokėtojai privalo reguliariai teikti PVM deklaracijas ir sumokėti apskaičiuotą PVM sumą į valstybės biudžetą. Dažniausiai mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, tačiau tam tikrais atvejais jis gali būti ir kitoks (pvz., pusmetis ar metai, priklausomai nuo įmonės apyvartos). PVM deklaracija teikiama ir mokestis sumokamas iki kito mėnesio 25 dienos.

Deklaracijoje nurodoma informacija apie per mokestinį laikotarpį įvykdytus pardavimus ir pirkimus, taikytus PVM tarifus, apskaičiuotą mokėtiną ir grąžintiną PVM. Svarbu laiku ir teisingai pildyti deklaracijas, nes už klaidas ar vėlavimus gali būti taikomos baudos.

PVM sąskaitos faktūros

PVM sąskaita faktūra yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis PVM apmokestinamą sandorį. Įstatyme nustatyti griežti reikalavimai šio dokumento turiniui. PVM sąskaitoje faktūroje, be įprastų rekvizitų (pardavėjo ir pirkėjo pavadinimai, adresai, datos, prekių ar paslaugų aprašymai ir kainos), privalo būti nurodytas PVM mokėtojo kodas, taikomas PVM tarifas ir PVM suma.

Elektroninės PVM sąskaitos faktūros yra lygiavertės popierinėms, ir jų naudojimas Lietuvoje vis labiau populiarėja. Tai leidžia įmonėms sutaupyti laiko ir lėšų, bei supaprastinti apskaitos procesus.

PVM susigrąžinimas

PVM mokėtojai turi teisę susigrąžinti sumokėtą PVM už įsigytas prekes ir paslaugas, kurios buvo panaudotos jų PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Tai vadinama PVM atskaita. PVM atskaita leidžia išvengti dvigubo apmokestinimo ir užtikrina, kad PVM galiausiai sumokėtų tik galutinis vartotojas.

Pavyzdžiui, jei įmonė perka prekes su 21% PVM, o jas parduoda taip pat su 21% PVM, ji gali atskaityti pirkimo PVM ir į biudžetą sumokėti tik skirtumą tarp pardavimo ir pirkimo PVM. Jei pirkimo PVM yra didesnis nei pardavimo PVM (pvz., įmonė eksportuoja prekes, kurios apmokestinamos 0% PVM tarifu), susidaro PVM permoka, kurią galima susigrąžinti iš valstybės biudžeto.

Specialios PVM schemos

Lietuvos PVM įstatyme numatytos kelios specialios PVM schemos, skirtos tam tikroms veiklos sritims ar sandoriams. Pavyzdžiui:

• Maržos schema. Ji taikoma naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų perpardavėjams. Pagal šią schemą PVM skaičiuojamas ne nuo visos pardavimo kainos, o tik nuo maržos (skirtumo tarp pirkimo ir pardavimo kainos).
• Kelionių agentūrų schema. Ji taikoma kelionių agentūroms, teikiančioms turistines paslaugas. Pagal šią schemą PVM skaičiuojamas nuo kelionių agentūros maržos.
• Elektroninių paslaugų teikimo schema (MOSS). Ji supaprastina PVM deklaravimą ir sumokėjimą įmonėms, teikiančioms elektronines paslaugas galutiniams vartotojams kitose ES valstybėse narėse.
• Investicinio aukso schema. Investicinis auksas yra neapmokestinamas PVM, tačiau įstatyme numatytos specialios taisyklės, susijusios su šio aukso prekyba.

PVM įstatymo pakeitimai ir naujovės

PVM įstatymas yra nuolat tobulinamas ir keičiamas, siekiant prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės aplinkos, ES teisės aktų reikalavimų ir kovos su PVM sukčiavimu. Todėl labai svarbu sekti naujienas ir būti informuotam apie visus pakeitimus. Dažniausiai pakeitimai susiję su PVM tarifais, apmokestinimo taisyklėmis, deklaravimo tvarka ir pan.
Viena iš pastarųjų metų svarbių naujovių yra susijusi su elektronine prekyba. Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos PVM taisyklės, taikomos prekių pardavimui internetu galutiniams vartotojams kitose ES valstybėse narėse. Šios taisyklės supaprastina PVM deklaravimą ir sumokėjimą smulkiesiems verslininkams, prekiaujantiems internetu, ir užtikrina sąžiningesnę konkurenciją tarp ES ir trečiųjų šalių pardavėjų.

Atsakomybė už PVM įstatymo pažeidimus

Už PVM įstatymo pažeidimus numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Administracinės baudos gali būti skiriamos už PVM deklaracijų nepateikimą laiku, neteisingų duomenų pateikimą, PVM sąskaitų faktūrų neišrašymą ar neteisingą išrašymą, PVM nesumokėjimą laiku ir kitus pažeidimus. Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma už stambaus masto PVM sukčiavimą.

Išvados

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas yra sudėtingas ir svarbus teisės aktas, turintis didelę įtaką verslui ir vartotojams Lietuvoje. Norint tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles ir išvengti klaidų bei baudų, būtina gerai išmanyti šį įstatymą ir sekti jo pakeitimus. Šis straipsnis pateikia bendrą apžvalgą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju rekomenduojama pasikonsultuoti su mokesčių specialistais arba kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.