Išeitinė kompensacija: ką svarbu žinoti atleidžiant darbuotoją ar išeinant iš darbo?

Išeitinė kompensacija – tai piniginė išmoka, mokama darbuotojui, kai su juo nutraukiama darbo sutartis darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, arba kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši išmoka skirta sušvelninti finansinius sunkumus, kuriuos darbuotojas gali patirti netekęs darbo, ir suteikti jam laiko ieškoti naujo pragyvenimo šaltinio. Tačiau išeitinės kompensacijos dydis, mokėjimo tvarka ir sąlygos priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant darbo stažą, atleidimo priežastį ir kolektyvinės sutarties nuostatas (jei tokia yra). Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su išeitine kompensacija.

Kada priklauso išeitinė kompensacija?

Išeitinė kompensacija priklauso ne visais darbo sutarties nutraukimo atvejais. Pagrindiniai atvejai, kada darbuotojui priklauso išeitinė, yra šie:

• Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (pavyzdžiui, dėl ekonominių priežasčių, technologinių pokyčių, struktūrinių pertvarkymų).
• Darbo sutarties nutraukimas, kai darbuotojas nesutinka su darbo sąlygų keitimu, perkėlimu į kitą vietovę ar kitomis esminėmis darbo sutarties sąlygų pakeitimais.
• Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (pavyzdžiui, darbdavio bankrotas, likvidavimas).

• Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu, jei susitarime numatyta išeitinė kompensacija.
• Kai darbuotojas pats nutraukia terminuotą darbo sutartį dėl svarbių priežasčių (pavyzdžiui, darbdaviui nevykdant įsipareigojimų pagal darbo sutartį).
• Ilgalaikio darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia.

Svarbu pabrėžti, kad išeitinė kompensacija *nepriklauso*, jei darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės (pavyzdžiui, šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties), darbuotojo prašymu be svarbių priežasčių, arba pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui (išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukiama anksčiau laiko dėl svarbių priežasčių).

Išeitinės kompensacijos dydis

Išeitinės kompensacijos dydis tiesiogiai priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamo darbo stažo toje darbovietėje. Darbo kodeksas numato tokius minimalius išeitinės kompensacijos dydžius:

• Iki vienerių metų – 0,5 vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio.
• Nuo vienerių iki trejų metų – 1 vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio.
• Nuo trejų iki penkerių metų – 2 vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių dydžio.
• Nuo penkerių iki dešimties metų – 3 vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių dydžio.
• Nuo dešimties iki dvidešimties metų – 4 vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių dydžio.
• Daugiau kaip dvidešimt metų – 6 vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių dydžio.

Ilgalaikio darbo atveju, nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia, darbuotojui priklauso papildoma ilgalaikio darbo išmoka. Jos dydis taip pat priklauso nuo nepertraukto darbo stažo ir yra nuo 1 iki 3 vidutinių darbo užmokesčių.

Šie dydžiai yra *minimalūs*. Kolektyvinėse sutartyse arba šalių susitarimu gali būti numatytos didesnės išeitinės kompensacijos. Taip pat, konkrečios išmokos dydis gali priklausyti nuo atleidimo priežasties. Pavyzdžiui, atleidžiant darbuotoją dėl darbdavio bankroto, išeitinė kompensacija gali būti ribojama Garantinio fondo lėšomis.

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas

Vidutinis darbo užmokestis, pagal kurį skaičiuojama išeitinė kompensacija, apskaičiuojamas iš trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, kurį pradedama skaičiuoti išeitinė kompensacija, darbo užmokesčio. Į jį įskaitomas ne tik pagrindinis atlyginimas, bet ir priedai, priemokos, premijos už įprastą darbo krūvį ir kitos darbo apmokėjimo formos, kurios yra nuolatinio pobūdžio. Į vidutinį darbo užmokestį *neįskaitomos* vienkartinės premijos, išmokos už papildomą darbą, kuris nėra įprastas darbuotojo darbo krūvis, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, pašalpos ir kitos išmokos, nesusijusios su darbo užmokesčiu.

Išeitinės kompensacijos apmokestinimas

Išeitinė kompensacija yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis (VSD). Tačiau taikomos tam tikros lengvatos. Neapmokestinamasis minimumas išeitinei kompensacijai yra lygus dviejų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžiui, bet ne didesnis nei dviejų minimalių mėnesinių algų (MMA) dydis. Ši lengvata taikoma visai išeitinei kompensacijai, nepriklausomai nuo jos dydžio ir darbo stažo.

Jeigu išeitinė kompensacija didesnė, nei nustatytas neapmokestinamas minimumas, likusi dalis apmokestinama standartiniu GPM tarifu (20%) ir mokamos visos VSD įmokos.

Išeitinės kompensacijos mokėjimo tvarka

Išeitinė kompensacija turi būti išmokama darbo sutarties nutraukimo dieną, nebent šalys susitaria kitaip. Darbdavys negali vienašališkai nuspręsti išeitinės kompensacijos nemokėti arba ją sumažinti, jeigu ji priklauso pagal įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Jeigu darbdavys vėluoja išmokėti išeitinę kompensaciją, darbuotojas turi teisę reikalauti delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną.

Ginčai dėl išeitinės kompensacijos

Jeigu darbuotojas nesutinka su darbdavio sprendimu dėl išeitinės kompensacijos dydžio ar jos nemokėjimo, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją arba teismą. Darbo ginčų komisija yra ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, kuri sprendžia individualius darbo ginčus. Kreipimasis į darbo ginčų komisiją yra nemokamas ir paprastai greitesnis nei teismo procesas. Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas netenkina, per vieną mėnesį galima kreiptis į teismą.

Svarbūs patarimai

• Atidžiai perskaitykite darbo sutartį ir kolektyvinę sutartį (jei tokia yra). Jose gali būti numatytos papildomos garantijos ar didesnės išeitinės kompensacijos, nei numato Darbo kodeksas.
• Išsaugokite visus dokumentus, susijusius su darbo santykiais (darbo sutartį, darbo užmokesčio lapelius, pranešimus apie atleidimą ir kt.). Šie dokumentai gali būti reikalingi ginčo atveju.
• Jeigu nesate tikri dėl savo teisių, pasikonsultuokite su teisininku ar darbo teisės specialistu.
• Žinokite, kad darbdavys negali jūsų atleisti iš darbo, kol esate nėščia, auginate vaiką iki trejų metų, esate mobilizuotas arba atliekate privalomąją karo tarnybą, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
• Nepasirašykite jokių dokumentų, kurių nesuprantate arba su kuriais nesutinkate. Prieš pasirašydami, atidžiai perskaitykite ir įsitikinkite, kad viskas aišku.
• Atminkite, kad išeitinė kompensacija yra jūsų teisė, o ne darbdavio malonė.

Papildoma informacija apie terminuotas darbo sutartis

Terminuotos darbo sutartys yra sudaromos konkrečiam laikotarpiui arba tam tikram darbui atlikti. Nutraukus terminuotą darbo sutartį anksčiau laiko *darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės*, darbuotojui taip pat priklauso išeitinė kompensacija. Jos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į likusį darbo sutarties laikotarpį, bet ne daugiau kaip už šešis mėnesius. Tačiau, jei terminuota darbo sutartis nutraukiama *pasibaigus jos terminui*, išeitinė kompensacija paprastai nemokama, išskyrus atvejus, kai sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje numatyta kitaip.

Išeitinė kompensacija ir nedarbo socialinio draudimo išmoka

Išeitinė kompensacija ir nedarbo socialinio draudimo išmoka yra dvi skirtingos išmokos. Nedarbo socialinio draudimo išmoką moka „Sodra”, jei asmuo atitinka nustatytus reikalavimus (turi reikiamą darbo stažą, yra įsiregistravęs darbo biržoje ir aktyviai ieško darbo). Išeitinė kompensacija, kaip minėta, yra darbdavio mokama išmoka. Gauta išeitinė kompensacija neturi įtakos teisei gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, tačiau gali turėti įtakos jos dydžiui tam tikrais atvejais. Rekomenduojama pasikonsultuoti su „Sodra” dėl konkrečios situacijos.

Išeitinė išmoka nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu

Darbo sutartį galima nutraukti ir šalių susitarimu. Šiuo atveju, sąlygos, įskaitant ir išeitinės išmokos dydį, nustatomos derybų būdu. Nėra nustatyto minimalaus ar maksimalaus išeitinės kompensacijos dydžio, kai sutartis nutraukiama šalių susitarimu. Svarbu viską, dėl ko susitariama, aiškiai įforminti raštu.

Situacijos, kai išeitinė išmoka gali būti sumažinta

Tam tikrais, įstatymo numatytais atvejais, darbdavys turi teisę sumažinti išeitinę išmoką: Jeigu darbuotojas per nustatytą terminą (paprastai – per vieną mėnesį) neįsidarbina kitoje darbovietėje ir jeigu dėl to darbdavys patiria nuostolių. Jeigu darbuotojas atsisako jam pasiūlyto kito darbo toje pačioje darbovietėje, atitinkančio jo kvalifikaciją ir sveikatos būklę. Tačiau net ir šiais atvejais, išeitinė išmoka negali būti sumažinta daugiau kaip per pusę.