Mažųjų bendrijų įstatymas: ką svarbu žinoti?

Mažosios bendrijos (MB) yra populiarus smulkaus ir vidutinio verslo organizavimo būdas Lietuvoje. Nuo pat jų įsteigimo 2012 metais, MB tapo patrauklia alternatyva individualioms įmonėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms (UAB), siūlydamos lankstesnes veiklos sąlygas ir paprastesnius mokesčių mechanizmus. Tačiau norint tinkamai vykdyti veiklą, svarbu suprasti galiojantį mažųjų bendrijų įstatymą ir su juo susijusius reikalavimus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius mažųjų bendrijų įstatymo aspektus, jų privalumus bei trūkumus, ir ką reikia žinoti prieš įsteigiant šią juridinę formą.

Mažosios bendrijos įkūrimo pagrindai

Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, skirtas verslo veiklai vykdyti. Jos pagrindinis bruožas yra ribota narių atsakomybė – tai reiškia, kad nariai neatsako už MB įsipareigojimus savo asmeniniu turtu, išskyrus atvejus, kai įsipareigojimai yra susiję su jų asmenine veikla MB.

Vienas pagrindinių mažosios bendrijos privalumų – lengvas ir greitas įkūrimas. Norint įkurti MB, reikia turėti bent vieną steigėją – fizinį asmenį. Steigėjų skaičius gali būti ne daugiau kaip 10. Be to, steigėjams nereikia pradinio kapitalo, skirtingai nei UAB atveju, kur privalomas 2 500 eurų įstatinis kapitalas.

Mažųjų bendrijų valdymas

Mažąją bendriją valdo jos nariai. Skirtingai nuo uždarosios akcinės bendrovės, kurioje būtina samdyti vadovą, MB nariai gali patys administruoti savo verslą. Dažnai MB nariai pasirenka kolegialų valdymą, o sprendimai priimami narių susirinkimuose. Tai suteikia nariams daugiau lankstumo priimant sprendimus.

Tačiau mažosios bendrijos nariai privalo pasirūpinti veiklos sutartimi. Šioje sutartyje nustatomos narių teisės ir pareigos, sprendimų priėmimo tvarka, pelno paskirstymas ir kiti svarbūs dalykai, siekiant išvengti galimų konfliktų ateityje.

Mokesčių sistema ir apskaita

Mažosios bendrijos gali pasirinkti kelis skirtingus mokesčių režimus, priklausomai nuo jų veiklos pobūdžio. Dažniausiai MB nariai moka gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo pelno, taip pat privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) ir socialinį draudimą (VSD).

Vienas iš MB privalumų yra galimybė nesamdyti buhalterio. Jei narių veiklos apimtys nėra didelės, apskaitą gali tvarkyti patys nariai. Tačiau esant sudėtingesnei veiklai, rekomenduojama samdyti profesionalų buhalterį, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų.

Mažosios bendrijos privalumai

Mažosios bendrijos yra patrauklios dėl keleto svarbių privalumų:

• Ribota atsakomybė – nariai neatsako už MB įsipareigojimus savo asmeniniu turtu;
• Nėra minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo;
• Lankstus valdymas – nariai gali patys tvarkyti verslą be vadovo;
• Lengva apskaita – mažoms MB veiklos apimtys leidžia tvarkyti apskaitą patiems nariams;
• Galimybė lengvai keisti įstatus ir sutartis be sudėtingų procedūrų.

Mažosios bendrijos trūkumai

Nors mažosios bendrijos turi daug privalumų, yra ir tam tikrų trūkumų, kuriuos verta apsvarstyti:

• Ribotas narių skaičius – MB gali turėti ne daugiau kaip 10 narių, kas gali riboti verslo augimo galimybes;
• Narių asmeninė atsakomybė už savo veiksmus – nors MB nariai neatsako už bendrijos įsipareigojimus, jie gali būti asmeniškai atsakingi už veiklą, kurią vykdo MB vardu;
• Gana sudėtinga pelno paskirstymo sistema – pelnas dažnai paskirstomas pagal susitarimą, o tai gali sukelti ginčų tarp narių;
• Rizika dėl asmeninių įsipareigojimų – kai kurie veiklos būdai gali priversti MB narius asmeniškai atsakyti už jų veiksmus, kas gali padidinti riziką.

Kaip pasirinkti juridinę formą?

Renkantis mažąją bendriją kaip juridinę formą, svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius. Pirmiausia, MB yra puiki galimybė tiems, kurie nori pradėti verslą be didelių pradinių investicijų. Mažoji bendrija taip pat yra tinkama tiems, kurie nori išlaikyti verslo valdymą savo rankose ir nenori sudėtingų procedūrų, susijusių su vadovų samdymu ar įstatinio kapitalo formavimu.

Tačiau MB gali būti mažiau tinkama tiems, kurie planuoja greitai augti arba pritraukti didelį skaičių investuotojų. Tokiu atveju gali būti geriau rinktis UAB, kuri siūlo platesnes galimybes kapitalo pritraukimui ir investuotojų įtraukimui.

Išvados

Mažosios bendrijos įstatymas suteikia smulkiems verslininkams puikią galimybę pradėti ir plėtoti savo verslą su minimaliomis biurokratinėmis kliūtimis ir finansiniais įsipareigojimais. Vis dėlto, svarbu atidžiai išanalizuoti visus šios juridinės formos privalumus ir trūkumus, kad būtų priimtas geriausias sprendimas. Dėl savo lankstumo ir paprastumo, mažoji bendrija gali tapti puikiu pasirinkimu mažesnėms įmonėms ar šeimos verslams, tačiau didesnės augimo ambicijos gali priversti apsvarstyti kitas juridines formas.